1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai

1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai – 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos Lietuvai paskelbtas ultimatumas, kuriuo buvo reikalaujama užmegzti diplomatinius santykius ir tokiu būdu de facto pripažinti Vilniaus kraštą Lenkijai. Protestuodama po 1920 m. įvykusios Vilniaus krašto okupacijos Lietuva atsisakė turėti bet kokius diplomatinius santykius su Lenkija.^[1] Europoje kylant įtampai prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkija ėmėsi savo šiaurinių sienų apsaugos. Prieš penkias dienas iki ultimatumo paskelbimo įvykęs Anšliusas bei jo tarptautinis pripažinimas paskatino Lenkiją veikti.^[1] Ultimatumu iš Lietuvos buvo reikalaujama besąlyginio diplomatinių santykių su Lenkija užmezgimo per 48 valandas.

Lietuva bijodama karo ultimatumą priėmė kovo 19 d. Nors diplomatiniai santykiai buvo užmegzti, Lietuva nesutiko su de jure Vilniaus krašto pripažinimu Lenkijai.^[2] Panašų ultimatumą pasinaudodama Sudetų krize Lenkija tų pačių metų rugsėjo 30 d. įteikė Čekoslovakijai reikalaudama Zaolzės dalies. Tiek Lietuvos, tiek Čekoslovakijos atvejais Lenkija pasinaudojo tarptautinių krizių priedanga ginčams dėl sienų spręsti.^[3]

1. ↑ ^{1,0 1,1} Skirius, Juozas (2002). „Lietuvos–Lenkijos santykiai 1938–1939 metais“. Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės. Vilnius: Elektroninės leidybos namai. ISBN 9986-9216-9-4. Suarchyvuotas originalas 2008-03-03. Nuoroda tikrinta 2008-03-02.
2. ↑ Streit, Clarence K. (1939-03-19). „Pressure on Poles Weakens Demands“. The New York Times: 1.
3. ↑ Davies, Norman (2005). God's Playground: A History of Poland. Columbia University Press. p. 319. ISBN 978-0-231-12819-3. Nuoroda tikrinta 2010-06-16.